Rugsėjo pradžioje į seniausią Klaipėdoje fachverkinį kiemą rinkosi daugiau nei 150 svečių. Saulėtą dieną viešoji įstaiga „Trečiasis amžius“ emocingai ir triukšmingai minėjo projekto „Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę“ pabaigą. Kuo ypatingas šis projektas ir kokių rezultatų pasiekta?
Ar kuo padėti vienišam žmogui? Kokių motyvų vedini žmonės ištiesia ranką visiškai nepažįstamiems negalią turintiems asmenims? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų mums padės atsakyti Larisa Abromaitienė, kuri aktyviai savanoriavo projekte „Per savanorystę į geresnę gyvenimo kokybę“.
Tarptautinis projektas „Giedokim, kaip gieda karaliai”, kurio dalimi buvome ir mes, Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojos, sujungė lietuvius visame pasaulyje. Jį inicijavo Londone veikianti lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“, vadovaujama Virginijos Stukaitės-Laniauskienės, kviesdama platinti žinią savo aplinkoje, bendruomenėse, giminių...
Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui, kurio pagalbos reikia daugeliui klaipėdiečių, kartais neužtenka darbuotojų norint padėti visiems, kuriems to reikia. Tada į pagalbą pasitelkiami savanoriai. Beje, daugelis jų yra minėto centro darbuotojai, šiai veiklai skiriantys savo laisvalaikį.
Į redakciją paskambinusi moteris teigė negalinti žiūrėti, kaip apsukri kaimynė naudojasi vieno gyvenančio senolio, kuriam per 80 metų, bejėgiškumu. Ji paėmė jo pinigus iš banko, o įsikišus prokuratūrai juos grąžino. Klaipėdos miesto socialinės paramos centro atstovai žino ir daugiau tokių atvejų, kai kaimynai „gelbsti“ senolius norėdami perimti jų turtą.
Pasakyti, kad ąžuolai dygsta ir auga daugiabutyje ant palangės, būtų panašu į tiesą, tačiau neskubėkite juoktis… Argi ąžuolu netampa žmogus, sumanęs iš gilės išauginti medelį ir juo kantriai, atsakingai bei kruopščiai besirūpinantis, kol ateina metas pasodinti jį į dirvą?
