Š. m. sausio 16 dieną Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė ir vyr. socialinė darbuotoja Karolina Kvietkauskaitė pasveikino 100-ąjį jubiliejų švenčiantį klaipėdietį Vincą Kubertavičių. Garbingo jubiliejaus ponas Vytautas sulaukė sausio 7 d.
Vincas Kubertavičius gimė 1919-01-07, Daukšių kaime, Marijampolės apskrityje. Jo tėvai užaugino dar 7 vaikus, tačiau, Vincui dar negimus, šeimą ištiko net kelios netektys: mirė du jo broliai ir dvi seserys. V. Kubertavičius 1940 m. išėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę, tačiau rusų kariuomenei okupavus Lietuvą, vyras pateko į rusų kariuomenę, o po to ir į vokiečių nelaisvę, kurioje išbuvo iki 1944 m. Vyras prisiminė ir tai, kad jeigu tik būtų turėjęs šovinių, tuomet būtų išvengęs vokiečių nelaisvės.
1945 m. Vincas Kubertavičius tapo partizanu, tais pačiais metais rugpjūčio 6-12 dienomis dalyvavo vykusiose kautynėse prie Žuvinto ežero, kurios vertinamos kaip didžiausios partizanų kautynės. 1947 m. sovietų karinis tribunolas Lietuvos laisvės gynėją nuteisė 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.
1974 m. vasario 22 d. V. Kubertavičius grįžo iš tremties į Lietuvą ir nuo tada apsigyveno Klaipėdos mieste. Vyras Klaipėdoje dirbo spaudos kioskuose, restorane, o galiausiai Klaipėdos jūsų muziejuje sargu kur dirbo iki 1995 m.
Vincas su žmona, kuri išėjo anapilin prieš 25 m., užaugino dukrą ir sūnų dvynukus. Šeima dukros neteko prieš daugelį metų, todėl vienintelis ir artimiausias liko sūnus su šeima, su kuria senolis gyvena iki šiol.
V. Kubertavičius savo ilgo gyvenimo sėkmę įvardina su humoro gaidele: garbingo jubiliato žodžiais tariant ,,Svarbiausia nesinervuoti, neimti visko į galvą ir viską valgyti“.
